Duonos lazdelės "grissini"

Grissini - tai itališkos duonos lazdelės. Plonos ir traškios, jos skanios ir vienos, prie vyno ar alaus, tačiau ypač tinka prie salotų, sriubų, su įvairiais padažais, ar plonyčiam brandintam kumpeliui apvynioti. Pagaminti jas galima greitai ir paprastai "iš nieko", (na, tešlai pakildinti reikia apie pusantros valandos, bet per tą laiką galite ramiai pažiūrėti filmą).
Taigi, norint pavaišinti grissini'ais didelį būrį draugų (gaunasi tikrai daug), jums reikės:

620g miltų
390ml kambario temperatūros vandens
20g šviežių mielių (arba 7g džiovintų)
1 1/2 šaukštelio druskos
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
žiupsnelio cukraus

Šaukštelio alyvuogių aliejaus patepimui
Rupios druskos, arba picos prieskonių, arba kmynų, arba tarkuoto sūrio pabarstymui
(Skaniau, bet nebūtina, galima niekuo netepti ir nebarstyti - skanu ir paprastos).

Mieles ištrinti su cukrumi ir trupučiu šilto vandens dideliame dubenyje, palaukti kol ims burbuliuoti. Supilti druską, aliejų ir miltus, paminkyti kol tešla taps vientisa, lengvai aptepti jos paviršių aliejumi, ir uždengus rankšluosčiu kildinti 1 1/2 - 2 valandas. Tešlos turėtų padvigubėti.
Pabarstykite stalą miltais, imkite po ketvirtį tešlos vienu metu (likusią laikykite uždengtą), iškočiokite 1cm storio keturkampį. Supjaustykite jį 2cm pločio juostelėmis ir, imdami po vieną, susukite į lazdelę. Lazdeles, paliekant nedidelius tarpelius pakilti, sudėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Lazdeles patepkite trupučiu aliejaus ir apibarstykite norimais pagardais.
Kepti apie 20 min 180 laipsnių temperatūroje, arba kol gražiai pagels. Leisti atvėsti ir gardžiuotis.

Mufinai

Aš žinau, kad mufinas yra svetimžodis, tačiau lietuviški pavadinimai "apskrita pieniška bandelė", "karštas sviestainis" ar "apskrita akyta bandelė" tiesiog neskamba. Aš juos dar vadinu keksiukais (nes panaši forma) arba pyragaičiais.

Mufinai yra tikrų tikriausias desertas "iš kirvio". Man kartais (na gerai, dažnai) vakarais begeriant arbatą labai užsinori kažko skanaus. O šaldytuvas kaip visada apytuštis. O ir to kažko norisi tuojaus pat. Įprastiems pyragams reikia daugybės produktų, pastangų ir laiko, tuo tarpu mufinams būtinai reikia turėti tik stiklinę miltų ir du šaukštelius kepimo miltelių (ar kepimo sodos), o visa kita yra pakeičiama tuo, ko tuo metu yra šaldytuve ir spintelėse. Ir garuoja jie ant stalo mažiau nei per pusvalandį, įskaitant paruošimą. Todėl tai puikus desertas pavaišinti netikėtai į svečius užklydusius draugus.

Savo pirmąją keksiukų formelę įsigijau prieš pusantrų metų ir per tą laiką kepiau juos kokius du šimtus kartų ir nė karto nekepiau tokių pačių. O svarbiausia, dar nebuvo taip, kad nesigautų. Kepiau juos ir sūrius - su kumpiu bei daržovėmis, taip pat labai skanu. Žemiau rasite bazinį mufinų receptą, su kuriuo galite eksperimentuoti - pagal nuotaiką arba turimus produktus.

Mufinus galima kepti arba metalinėje, arba silikoninėje formelėje. Iš pradžių turėjau metalinę, tačiau jos nesaugojau - nekantraujant lupau pyragėlius peiliu, todėl ji apsilupo ir ėmė rudyti, todėl vėliau nusipirkau silikoninę. Iš patirties galiu pasakyti, kad metalinėje skardelėje gražiau apskrunda šonai ir gaunasi skanesni, tačiau sunkiau išsiima (galima naudoti popierinius krepšelius, bet brangu dažnai kepant, o taip pat man nepatinka valgyti iš popieriaus). Silikoninės formelės minusas - ji sugeria kvapus, todėl nepatariu plauti indaplovėje, nebent mėgstate kepinius su skalbimo miltelių prieskoniu.

Ingredientai:

1 stiklinė* pieno
1 kiaušinis
1/3 stiklinės cukraus
50 ml aliejaus ar išlydyto sviesto
2 stiklinės miltų
2 šaukšteliai (su kaupu) kepimo miltelių
Žiupsnelis druskos
1 stiklinė priedų (jei naudojate)
Prieskonių (vanilė, cinamonas)

* Aš naudoju 200ml matavimo stiklinę.

Gaminimo būdas:

Sausus ingredientus suberiame į didelį dubenį ir kruopščiai išmaišome. Kiaušinių plakimo inde šakute išplakame kiaušinį, supilame pieną, aliejų ir viską suplakame. Miltų mišinyje padarome "šulinį" ir supilame pieno mišinį. Viską lengvai sumaišyti, kol tešla bus vientisa, tačiau su gumuliukais. Nesistenkit išmaišyti visų miltų gumuliukų, taip mufinai geriau iškils ir bus puresni!

Įkaitiname orkaitę iki 180 laipsnių. Šaukštu sudedame tešlą į formeles, užpildant 2/3 formelės. Jei mėgstate mufinus su didele "galva", užpildykite pilną. Iš šio recepto gaunasi apie 12 vidutinio dydžio pyragėlių. Kepti apie 20 minučių, arba kol gražiai parus ir suskilinės viršus.

Galima valgyti karštus ir šaltus, tačiau man jie pastovėję kitą dieną nebe tokie skanūs, todėl aš geriau palieku tešlą šaldytuve iki kitos dienos ir kepu šviežių. Tokiu atveju, prieš kepant tešlą reikia išimti iš šaldytuvo, kad sušiltų iki kambario temperatūros.

Priedai:

Įdėjus 6 šaukštus kakavos miltelių ir smulkinto juodojo šokolado, gausite fantastiškus šokoladinius mufinus.
Riešutiniams mufinams reikės 1 stiklinės smulkinto studentiško mišinio ar kitų mėgstamų riešutų.
Obuoliniams mufinams - 1 stiklinės kubeliais supjaustytų obuolių. Labai skanūs gaunasi su trintais bananais, o taip pat su vyšniomis, spanguolėmis, mėlynėmis, taip pat galima kepti su varške, kokosų drožlėmis, cukatais, ir pan. Visko dedame stiklinę, jei tiek neturime, dedame kiek turime.

Pakeitimai:

Jei neturite užtektinai kvietinių miltų, 1 stiklinę galima pakeisti avižų kruopomis (įprastomis arba greitai verdančiomis), grikių arba kukurūzų miltais. Grikių miltai suteiks kepiniui specifinį skonį, o mufinai gaunasi trapesni. Avižų kruopos duoda įdomią konsistenciją, o taip pat sumažina kaltės jausmą, kad nuolat užkandžiauju saldumynais, nes turi mažiau gliuteno ir daugiau skaidulų nei kvietiniai miltai.
Jei neturite kiaušinių, juos galima pakeisti 1 nedideliu šakute sumaigytu bananu arba 1/4 stiklinės obuolių košės (uogienės), arba net jogurto. Taip pat vietoj kiaušinio galima naudoti linų sėmenis - 1 kiaušiniui 1 šaukštas maltų sėmenų ir 3 šauktai vandens, sumaišyti.
Jei neturite pieno, galima naudoti jogurtą, kefyrą, pasukas, mufinai bus dar puresni. Jei neturite ir jų, galima pilti sultis (obuolių, vynuogių, ananasų), sojų, migdolų ar kokosų pieną.
Jei neturite cukraus, jį galima pakeisti medumi, sirupu, arba saldžia uogiene, arba vandenyje pamirkytomis susmulkintomis datulėmis.

Skanaus!

Tempuros padažas

Tempuros padažas japoniškai vadinamas tentsuyu:

1 puodelis vištienos ar daržovių sultinio
1 šaukštas cukraus
2 šaukštai sauso balto vyno arba šerio (nebūtinai)
1/4 puodelio (arba pagal skonį kiek daugiau) sojos padažo
Galima pagardinti tarkuotu (ar džiovintu) imbieru, wasabi, arba čili pasta.

Sultinį pavirinti su cukrumi, vynu ir sojos padažu, nukelti nuo ugnies ir suberti prieskonius.

Kas mėgsta saldžiarūgštį padažą, galima įdėti 2 šaukštus šviežiai spaustų citrinos sulčių. Jei norite, kad padažas būtų ne toks skystas, sutirštinkite žiupsneliu krakmolo, ištirpinto šaltame vandenyje ir supilkite į verdantį sultinį.

Daržovės tempura tešloje

Turėjau namie porą didelių cukinijų-paršelių ir svarsčiau ką iš jų pasigaminti. Pirmiausiai išsikepiau mėgstamus blynus su tarkuota cukinija, o po to - nesaldžių muffin'ų su daržovėmis, o galiausiai prisiminiau labai skanų japonišką patiekalą tempura. Tai lengvoje traškioje auksinėje tešloje keptos daržovės, mėsa, jūrų gėrybės ar net ledai. Tešla greitai užmaišoma iš labai šalto vandens į kurį įdedama ledo kubelių ir kepama įkaitintame aliejuje. Dėl didelio temperatūrų skirtumo tešla gaunasi lengva, su oro "alveolėmis". Kad tešla neatšiltų, kepti reikia iš karto, vos užmaišius, o dubenį dar galima įstatyti į didesnį su ledukais. Daržovės panardinti į tešlą ir prieš dedant į keptuvę nupurtyti perteklių. Keptuvėje aliejaus turi būti apie pora centimetrų, kad apsemtų daržovių gabaliukus.

Tešlai reikia:
1 kiaušinio, lengvai išplakto (jei norite tradiciškai japoniškai - plakite pagaliukais)
1 stiklinė* ledinio vandens
2/3 stiklinės kvietinių miltų
1/3 stiklinės kukurūzų miltų (nuo jų tešla tampa gražaus auksinio atspalvio, jei neturite, galima pakeisti krakmolu arba tiesiog dėti visą stiklinę kvietinių miltų)
1/2 šauštelio kepimo miltelių (nebūtinai)
1 šaukštas sakės arba balto sauso vyno (nebūtinai) Kadangi neturėjau nei vieno nei kito, įpyliau šaukštelį degtinės - alkoholis neleidžia į tešlą įsigerti riebalams.

Kiaušinį lengvai išplakti, supilti ledinį vandenį ir degtinę. Atskirame dubenėlyje išmaisyti miltus ir kepimo miltelius, o tada suberti į kiaušinio plakinį. Tešlos nereikia permaišyti, tegul lieka gumuliukų, taip iškepusi tešla bus gražesnė, labiau "pasišiaušusi".

Įdarui tinka:

Cukinijos, pievagrybiai, morkos, paprikos, šparaginės pupelės, brokoliai, žiediniai kopūstai, baklažanai, svogūnų žiedai, špinatų lapai, vištienos, kiaulienos gabalėliai, krevetės, kalmarų žiedai, bananai, obuoliai, ledai.

Daržoves supjaustyti nedideliais vieno kąsnio gabaliukais ar griežinėliais. Kepti nuo keleto sekundžių (špinatus) iki keleto minučių (morkas, mėsą). Daržovės turi būti jau suminkštėjusios, tačiau išlaikyti traškumą. Iškepusius gabalėlius dėti ant lėkštės, ištiestos popieriniu rankšluosčiu, kad sugertu riebalus, ir nieko nelaukiant valgyti. Pasigardinti galima lietuviškai, grietine, arba pasigaminti japonišką padažą mirkymui.

* Tiek skysčiams, tiek biralams aš naudoju 250ml matavimo stiklinę.

Svogūnų uogienė

Išgirdę "svogūnų uogienė" daug kas suraukia nosį, tačiau paragavę greit apsigalvoja. Aš šiaip nemėgstu svogūnų, na, nebent marinuotus arba geroje prancūziškoje svogūnų sriuboje, bet ši uogienė man labai gardi. Puikiai tinka prie pelėsinių, ypač brie, ir šviežių ožkos pieno sūrių. Taip pat skanu kaip užtepas ant sumuštinių ar pagardas prie kepsnio. O svarbiausia, ją galima išvirti "iš kirvio". Jums reikės:

4 didelių svogūnų
3 šaukštų sviesto arba aliejaus
100g cukraus
100ml balzaminio (arba paprasto) acto
1/4 šaukštelio maltų gvazdikėlių
1/4 šaukštelio cinamono
Žiupsnelis druskos ir pipirų

Svogūnus nulupti ir smulkiai supjaustyti. Sviestą ištirpinti keptuvėje ir suversti svogūnus. Iš pradžių atrodys kalnas, tačiau galiausiai liks tik koks trečdalis. Svogūnus pakepinti kol taps "stikliniai" ir minkšti, apie 15 min. Tada suberti cukrų, druską ir prieskonius, ir maišyti kol cukrus ištirps. Kepti vis pamaišant dar kokių 20 min, kol svogūnai gražiai paruduoja. Tada supilti actą ir dar kepinti, kol skystis išgaruoja, o masė tampa lipni ir blizgi. Galima valgyti iš karto, karštą, o atvėsinus suversti į švarų užsukamą stiklainį. Gaunasi apie 300ml. Laikyti šaldytuve ir suvartoti per 3 savaites. Bet iš patirties galiu pasakyti, baigsis žymiai anksčiau!

Karamelizuotos šoninės juostelės

Turbūt pats paprasčiausias iš desertų su šonine. Puikiai tiks prie raudono vyno ar alaus, nors, žinoma, gardu ir vienos.

Jums reikės:

100g plonai raikytos rūkytos šoninės juostelių
50g rudojo cukraus
1/4 šaukštelio kajeno pipirų
1/4 šaukštelio malto imbiero

Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Atsiplėškite folijos lakštą dvigubai ilgesnį už kepimo skardą ir prieš tiesdami, suglamžykite ją. Taip susidarys grioveliai riebalams nutekėti. Dubenėlyje sumaišykite cukrų, pipirus bei imbierą. Pavoliokite kiekvieną šoninės gabalėlį, kad tolygiai pasidengtų cukraus mišiniu. Atsargiai išdėliokite šoninės juosteles vieną šalia kitos, stengiantis nenubarstyti cukraus. Likusį cukrų šaukšteliu paskirstykite ant juostelių ir pašaukite orkaitėn. Kepti apie 10 minučių, arba kol gražiai apskrunda, o cukrus išsilydo. Kepant būkite netoliese ir vis užmeskite akį, nes šoninė greit suanglėja. Lopetėle juosteles atsargiai išdėliokite ant lėkštės (išsilydęs cukrus labai karštas!) ir valgykite dar šiltas.

Karamelė su šonine

Šoninę tūlas lietuvis įsivaizduoja suraikytą piršto storio bryzais, valgomą su juoda duona ir svogūnais. Turbūt todėl mūsų prekybos centruose sunku rasti geros, plonyčiais griežinėliais supjaustytos šoninės. Apsistoję svetur viešbutyje, pusryčiams dažniausiai gausite iki traškumo paskrudintos šoninės ir kiaušinienę. Tačiau šiuo metu šoninė yra labai "ant bangos" ir iš pusryčių meniu pamažu keliauja į pietų (pvz. vištienos suktinukai arba kepenėlės, įvyniotos į šoninės riekeles) ir net desertų meniu. Šis receptas turintiems drąsesnį skonį, tačiau, nors ir skamba neįprastai, garantuoju, rezultatas bus atveriantis akis ir nepamirštamas: sūri traški šoninė puikiai atsveria saldžią tąsią karamelę. Patiekite per vakarėlį, ir šis patiekalas dings pirmas, ir visi kalbės tik apie jį.



Receptas:

4 plonos riekelės geros rūkytos šoninės
1 1/5 puodelio cukraus
2 šaukštai vandens
200ml plakamosios grietinėlės
50g sviesto

Šoninę pakepinkite keptuvėje, kol gražiai apskrus ir išspirgs riebalai. Išdėliokite juos ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų likę riebalai. Kai atvės, supjaustykite mažais pusės cm gabalėliais, išmeskite tąsius ar netraškius gabaliukus. Pasiruoškite indą, į kurį pilsite karamelę - aš naudojau nedidelę kepimo skardą, ištiestą kepimo popieriumi, kurį dar patepliojau sviestu.
Nedideliame puode užvirinkite sviestą ir grietinėlę, palikite atvėsti. Į kitą puodą supilkite vandenį ir suberkite cukrų, virkite, kol cukrus išsilydys. Nemaišykite, tačiau karts nuo karto pasukinėkite puodą, kaad sirupas nekibtų prie šonų. Kai sirupas sutirštėja ir įgauna rusvą spalvą, nukelkite nuo ugnies ir palaukite kol sumažės burbulų. Tada maišant po truputį supilkite sviesto-grietinėlės mišinį. Atsargiai, mišinys ims energingai kunkuliuoti. Vėl uždėkite ant ugnies ir virkite iki norimos konsistencijos. Karamelės konsistencija tikrinama įlašinus keletą lašų į puodelį su šaltu vandeniu. Jeigu susidaro kietas rutuliukas, kurį galite paimti pirštais, baigta, nuimkite nuo ugnies ir supilkite į formą.
Tolygiai pabarstykite šoninę ir palikite sustingti apie 2-3 valandas. Tada supjaustykite kvadratėliais ir nieko nelaukdami mėgaukitės. Patarimas - jei norite nustebinti nieko neįtariančius savo svečius, gabalėlius ant lėkštės sudėliokite šoninės gabaliukais į apačią.